1. Perkančioji organizacija, atlikdama neskelbiamus supaprastintus viešuosius pirkimus, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 92 straipsnio 8 dalies nuostatomis, priėmusi sprendimą pirkti prekių, paslaugų ar darbų gali paskelbti informacinį pranešimą, užpildant SK-5 skelbimo formą. Kuriuo metu skelbiamas informacinis pranešimas?
Jeigu perkančioji organizacija vykdydama supaprastintą neskelbiamą pirkimą nusprendžia skelbti informacinį pranešimą ir jeigu pirkimo sutartis bus sudaryta ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos bei tenkinamos kitos Viešųjų pirkimų įstatymo 951 str. 3 d. nustatytos sąlygos tuomet teismas negalės pripažinti tokios sutarties negaliojančia pagal 951 str. 1 d. 1 p. Pvz., jeigu neskelbiant perkama iš vieno tiekėjo, tai skelbimo SK-5 formą galėtų būti teikiama po kvietimo pateikti pasiūlymą tiekėjui išsiuntimo. Jeigu neskelbiant apie pirkimą, siūlymus pateikti kviečiami keli tiekėjai, informacinį pranešimą perkančioji organizacija gali pateikti tik žinant kas iš tiekėjų bus laimėtojas pvz., po pasiūlymų eilės nustatymo.
Atkreipiamas perkančiųjų organizacijų dėmesys į tai, kad jei viešajame pirkime dalyvauja daugiau nei vienas tiekėjas, tuomet pirkimo sutartis gali būti sudaroma ne anksčiau nei pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpis, išskyrus Įstatymo 18 str. 9 d. nustatytus atvejus.
2. Kuomet reikia paskelbti Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 8 d. nurodytą informacinį pranešimą apie sprendimą pirkti prekes, paslaugas ar darbus nepaskelbus apie pirkimą (SK-5 forma)?
Atlikdama supaprastintą neskelbiamą pirkimą ir priėmusi sprendimą sudaryti sutartį, perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka gali paskelbti informacinį pranešimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 92 str. 8 d.). 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojus Viešųjų pirkimų įsatymo pakeitimams, jame nenustatyta, kokiais konkrečiais neskelbiamų supaprastintų pirkimų atvejais perkančioji organizacija privalo paskelbti informacinį pranešimą, todėl perkančioji organizacija kiekvienu atveju pati sprendžia, ar atlikdama neskelbiamą supaprastintą pirkimą, ji skelbs informacinį pranešimą.
Jeigu perkančioji organizacija vykdydama supaprastintą neskelbiamą pirkimą nusprendžia skelbti informacinį pranešimą ir jeigu pirkimo sutartis bus sudaryta ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos bei tenkinamos kitos Viešųjų pirkimų įstatymo 951 str. 3 d. nustatytos sąlygos tuomet teismas negalės pripažinti tokios sutarties negaliojančia pagal 951 str. 1 d. 1 p.
Jeigu perkančiosios organizacijos vykdomame pirkime dalyvauja keli tiekėjai, rekomenduojama informacinį pranešimą paskelbti po to, kai įvertinti pateikti tiekėjų pasiūlymai ir sudaryta pasiūlymų eilė ar išrinktas laimėjęs pasiūlymas. Atkreipiamas perkančiųjų organizacijų dėmesys į tai, kad jei viešajame pirkime dalyvauja daugiau nei vienas tiekėjas, tuomet pirkimo sutartis gali būti sudaroma ne anksčiau nei pasibaigs sutarties sudarymo atidėjimo laikotarpis, išskyrus Įstatymo 18 str. 9 d. nustatytus atvejus.
3. Ar visais supaprastintų pirkimų atvejais, įskaitant ir mažos vertės pirkimus, perkančioji organizacija privalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo?
Atsakymas. Ne. Nuo 2011 m. sausio 6 d. iki 2011 m. rugpjūčio 20 d. galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas įpareigojimas visais supaprastintų pirkimų atvejais, įskaitant mažos vertės pirkimus, perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d. įsigaliojo nuostata, kad mažos vertės pirkimų atveju perkančioji organizacija neprivalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis). Pažymime, kad ši nuostata galioja mažos vertės pirkimams, pradėtiems nuo 2011 m. rugpjūčio 21 d., kai įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.
Nuo 2012 m. spalio 1 d. įsigaliojo nuostata, kad vykdant Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytus supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija neprivalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo (Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 1 dalis). Pažymime, kad ši nuostata galioja Viešųjų pirkimų įstatymo 85 str. 6 d. nurodytiems supaprastintiems pirkimams, pradėtiems nuo 2012 m. spalio 1 d., kai įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai.
4. Kaip perkančiajai organizacijai pranešti tiekėjams apie tikslų pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino taikymą (Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), jeigu ji vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, šio termino netaiko (pavyzdžiui, vykdo mažos vertės pirkimą)?
Atsakymas. Jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, netaiko pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino, tuomet, ji informuodama tiekėjus apie pirkimo procedūrų rezultatus (Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalis), praneša apie priimtą sprendimą sudaryti sutartį ar preliminariąją sutartį, nurodys nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, kitą reikalaujamą informaciją ir taip pat tai, kad netaiko pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino.
5. Supaprastintus pirkimus gali atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai, darbuotojai arba Komisija, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose taisyklėse (Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 3 dalis). Kokius pirkimus Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduotų atlikti komisijai, o kokius paskirti valstybės tarnautojui ar darbuotojui?
Atsakymas. Jeigu perkančioji organizacija yra nedidelė, neturi pakankamai darbuotojų, kad sudarytų viešojo pirkimo komisiją supaprastintų pirkimų vykdymui, galėtų visus supaprastintus pirkimus pavesti atlikti pirkimo organizatoriui.
Kitais atvejais, perkančioji organizacija tuos supaprastintus viešuosius pirkimus, kurių vertės nėra didelės, pavyzdžiui, prekių ir paslaugų pirkimus, kurių numatomo pirkimo vertės iki 100 000 Lt, darbų iki 500 000 Lt, arba nors numatomo pirkimo vertės didesnės, tačiau planuojamos sudaryti sutarties vertė mažesnė, taip pat kai pirkimo objektas nėra sudėtingas ir nereikia specialių žinių (pavyzdžiui, kanceliarinių prekių, popieriaus, maisto produktų, nesudėtingos biuro ir kompiuterinės įrangos ar jos atsarginių dalių, mokymo paslaugų, nesudėtingų remonto darbų ir pan.) galėtų pavesti atlikti pirkimo organizatoriui. Didesnės vertės pirkimus, taip pat pirkimus, kurių vykdymui reikia specialių žinių (pavyzdžiui, įvairių statybos darbų, sudėtingų informacinių sistemų kūrimo/atnaujinimo paslaugų pirkimus ir pan.), galėtų pavesti atlikti pirkimo komisijai.
6. Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad supaprastintus pirkimus gali atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai, darbuotojai arba Komisija, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose taisyklėse. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad supaprastintus pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Kaip perkančioji organizacija galėtų užtikrinti šios įstatymo nuostatos taikymą praktikoje?
Atsakymas. Jeigu supaprastintą viešąjį pirkimą atliks viešojo pirkimo komisija, tuomet vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 16 straipsnio 5 dalimi, kiekvienas komisijos narys ir ekspertas galės dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
Jeigu supaprastintą viešąjį pirkimą atliks perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, tuomet tai galėtų atlikti keletu būdų:
perkančioji organizacija reikalavimus, kad pirkimus vykdysiantis valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkas, neteiks jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus, galėtų nustatyti tame pačiame dokumente, kuriuo paveda pirkimų organizatoriui atlikti viešojo pirkimo procedūras (vadovo įsakyme, potvarkyje ar pan.) ir pasirašytinai supažindinti pirkimus atliksiantį asmenį.
šiuos reikalavimus galėtų nustatyti ir darbuotojo ar valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme.
galėtų nustatyti, kad pirkimus atliekantys darbuotojai, valstybės tarnautojai pasirašo nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus (tokias, kaip ir komisijų nariai ar ekspertai).
7. Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad supaprastintus pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki ir negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Kas laikoma nepriekaištinga reputacija?
Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta nepriekaištingos reputacijos sąvoka. Nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:
asmenys, teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;
asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;
asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;
asmenys, kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą;
asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;
asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.
8. Kaip skaičiuojami pasiūlymų pateikimo terminai vykdant supaprastintą skelbiamą pirkimą?
Atsakymas. Vykdydama supaprastintą skelbiamą pirkimą perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus turi skaičiuoti nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos. Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2011, Nr. 123-5813) 89 straipsnyje nustatytas minimalus pasiūlymų pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos skaičiuojant nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos (jeigu perkančiosios organizacijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nenustatyti ilgesni pasiūlymų pateikimo terminai). Pavyzdžiui, skelbimas apie pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2012 m. kovo 22 d., tai (skaičiuojant trumpiausią 7 darbo dienų pasiūlymų pateikimo terminą) anksčiausiai pasiūlymų pateikimo data galėtų būti 2012 m. balandžio 3 d.
9. Ar privalės perkančioji organizacija gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl supaprastinto neskelbiamo pirkimo, kurį pradės vykdyti 2012 metais?
Atsakymas. Ne. Vadovaujantis nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalimi, perkančioji organizacija privalės gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą tik dėl pirkimų, kurie viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas, atlikimo neskelbiamų derybų būdu, išskyrus nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus.
10. Ar perkančioji organizacija privalo informuoti suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie pirkimo rezultatus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 tūkst. Lt (be PVM)?
Atsakymas. Neprivalo. Viešųjų pirkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus atvejus, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), nedelsdama (ne vėliau kaip per 5 darbo dienas) raštu praneša apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką ir nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, tikslų atidėjimo terminą.
11. Perkančioji organizacija, vykdydama supaprastintą pirkimą, atmeta visų dalyvių pasiūlymus. Ar tai yra aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir tai laikoma pagrindu nutraukti pirkimą?
Atsakymas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktu, tokiu atveju pirkimas laikomas savaime pasibaigusiu ir papildomai jo nutraukti nebereikia.
12. Ar perkančioji organizacija nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėjusi vykdyti supaprastintus viešuosius pirkimus gali nustatyti sąlygą, kad už pirkimo dokumentų kopijavimą ar pateikimą tiekėjams bus imamas tam tikras mokestis?
Atsakymas. Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja, ar perkančioji organizacija gali imti mokestį iš tiekėjų už pirkimo dokumentų kopijavimą ir pateikimą. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. perkančioji organizacija pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, privalės skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tokiu atveju mokesčio už pirkimo dokumentų pateikimą ir kopijavimą tiekėjams perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti.
13. Ar gali perkančioji organizacija supaprastintų pirkimų procedūras vykdyti žodžiu?
Perkančioji organizacija žodžiu gali vykdyti tik mažos vertės pirkimų procedūras savo pasitvirtintų ir paskelbtų Supaprastintų pirkimų taisyklių numatytais atvejais. Kitus supaprastintus pirkimus turi atlikti raštu, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 str. reikalavimų.
14. Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintose supaprastintų pirkimų pavyzdinių taisyklių 29 p. nustatyta, kad Pirkimo dokumentai gali būti nerengiami, kai apklausa vykdoma žodžiu. Ar šiuo atveju nereikia ir raštiškos pirkimo užduoties pirkimo vykdytojui (pvz. paraiškos), ir tiekėjų apklausos pažymos?
Perkančioji organizacija, vykdydama apklausą žodžiu gali nerengti supaprastintų pirkimų pavyzdinių taisyklių 33 p. nurodytų pirkimo dokumentų, nes šią informaciją tiekėjams ji pateiks žodžiu. Perkančioji organizacija privalo turėti dokumentus, kurie pagrįstų atliktas viešojo pirkimo procedūras, todėl ji turi turėti dokumentą, kurioje suformuluota užduotis (pvz., paraiška), dokumentą, kuris patvirtintų, jog buvo kreiptasi į tiekėjus ir kokie jų pasiūlymai gauti (pvz., tiekėjų apklausos pažyma).
Visi
